Liutauras Gudžinskas. Kas ne taip su Lietuvos užsienio politika: trys dilemos

Liutauras Gudžinskas. Kas ne taip su Lietuvos užsienio politika: trys dilemos

Šiuo metu viena po kitos kylančios Lietuvos užsienio politikos įtampos – tai ne tik išorės spaudimo, bet ir mūsų pačių neatliktų darbų ir klaidingos laikysenos padiktuotas rezultatas. Problemos brendo ilgai. Jų užuomazgos – dar 2004 m. Tais metais Lietuvai tapus Europos Sąjungos (ES) ir NATO dalimi, pavyko pasiekti pagrindinius ligtolinės užsienio politikos ir apskritai valstybės įtvirtinimo tarptautiniu lygiu tikslus. Kai padarai tai, ką esi užsibrėžęs, neišvengiamai kyla klausimas, o kas toliau? Dar didesnis galvosūkis, kai pasikeitusios sąlygos reikalauja naujų žinių ir darbo įgūdžių. Šie iššūkiai būdingi ir Lietuvos užsienio politikai. Į juos bandyta atsakyti, bet nesėkmingai. Ir pastarojo meto bėdos yra nulemtos ankstesnių pasirinkimų. Pirma rimta šalies užsienio politikos tapatybės dilema, iškilusi po 2004-ųjų, ką daryti su šalies atstovavimu ES, ir kas ...

Eugenijus Sabutis. Tai nėra galimybių ar atlyginimų biudžetas

Eugenijus Sabutis. Tai nėra galimybių ar atlyginimų biudžetas

Seime pirmąją svarstymo stadiją pasiekė svarbiausias šių metų įstatymo projektas – 2022 m. valstybės biudžetas. Parlamentarams išreiškus pritarimą, projektas buvo grąžintas tobulinti Vyriausybei, kuri vertins ir parlamento komitetų pateiktus siūlymus bei pastabas. Patobulintas projektas tolimesniam svarstymui į Seimą sugrįš jau gruodžio mėnesį. Nors finansų ministrė Gintarė Skaistė ateinančių metų biudžetą suskubo skambiai pavadinti galimybių biudžetu, o Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas jį vadina atlyginimų ir pensijų biudžetu, realybėje projektas tokių apibūdinimų nepateisina. Galimybių arba atlyginimų ir pensijų biudžetu jis gali būti vadinamas tik valdančiųjų kabinetuose ir jį parengusios Vyriausybės koridoriuose. Pristatydama kitų metų biudžeto projektą, finansų ministrė labiausiai akcentavo minimalios mėnesinės alg ...

Socialdemokratai Vyriausybę ragina atsitraukti: siūlomas taršos mokestis neteisingas, tik pykdys žmones

Socialdemokratai Vyriausybę ragina atsitraukti: siūlomas taršos mokestis neteisingas, tik pykdys žmones

Vyriausybei trečiadienį svarstant Aplinkos ministerijos naujai parengtus mokestinius pakeitimus dėl vadinamojo automobilių taršos mokesčio, opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) ragina tokio sumanymo atsisakyti. Pasak socialdemokratų, siūlomas mokestis bėdų dėl didėjančios oro taršos neišspręs ir labiausiai per kišenę smogs ne didžiausiems teršėjams, o žmonėms, kurie turi senesnius automobilius. LSDP lyderė Vilija Blinkevičiūtė pabrėžia, kad tokie ir panašūs valdančiųjų sumanymai valstybėje gali padidinti neteisingumo jausmą. „Juk senesnius, o tuo pačiu taršius automobilius, naudoja labiau nuo Vilniaus nutolusiuose rajonuose įsikūrę gyventojai, kurie gauna mažesnes ir vidutinės pajamas. Ekspertai, kritikuojantys Vyriausybės užmojus, teisūs: dėl savo finansinės padėties daugelis žmonių neišgali įsigyti naujesnio automobilio, todėl šį naują mokestį labi ...

M. Sinkevičius apie planuojamą sveikatos sistemos reformą: primena bandymą įsiūlyti katę maiše

M. Sinkevičius apie planuojamą sveikatos sistemos reformą: primena bandymą įsiūlyti katę maiše

Lietuvoje planuojama sveikatos sistemos pertvarka kol kas primena bandymą įsiūlyti katę maiše, kadangi vis dar neaišku, kaip bus pasiektas pagrindinis bet kokių pokyčių tikslas – kokybiškesnės ir laiku teikiamos sveikatos paslaugos gyventojams. Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Socialdemokratų partijos pirmininkės pirmasis pavaduotojas Mindaugas Sinkevičius teigia, kad dauguma šalies savivaldybių yra pasirengusios dalyvauti pertvarkoje, tačiau pasigenda kelių esminių dalykų – aiškumo, kaip įvykdyta reforma atrodytų nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu, kaip bus finansuojami pokyčiai, taip pat – konkrečių rodiklių, kaip sveikatos paslaugų prieinamumas pagerės šalies piliečiams, nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena didmiestyje, ar atokesnėje gyvenvietėje. „Mums tarsi siūloma stebuklinga piliulė ir teigiama, kad ją suvartojus sveikatos paslaugos taps ...

Martynas Motuzas: Nefunkcionuojanti Vilniaus rajono savivaldos apačia

Martynas Motuzas: Nefunkcionuojanti Vilniaus rajono savivaldos apačia

Naujausių apklausų duomenys rodo, jog gyventojai vis labiau linkę pasitikėti savivaldybėmis. Dalis šalies savivaldybių jau ne kartą įrodė, kad gali būti puikus pavyzdys visos nacionalinės politikos lygmeniu tiek kovojant su pandemija, tiek sprendžiant socialinius ir kitus gyventojams rūpimus klausimus, su kuriais jie kasdien susiduria. Tačiau geras bendras savivaldybių reitingas nereiškia, jog visoje Lietuvoje toks pasitikėjimas vietos valdžia yra tolygiai pasiskirstęs. Kai kuriose savivaldybėse vis dar yra begalė akis badančių problemų, tačiau neretai tie klausimai taip ir nepasiekia savivaldybės pastatų koridorių. Dėl ko taip nutinka? Viena iš priežasčių – neefektyviai veikianti ir per ilgus metus jau spėjusi nusistovėti savivaldybių struktūra. Atsižvelgiant į tai, jog savivaldybės yra administraciškai suskirstytos į mažesnius vienetus, vertėtų prisiminti, jog ...

Julius Sabatauskas. Kainų augimas tenkina valdžią, bet kas už tai sumokės?

Julius Sabatauskas. Kainų augimas tenkina valdžią, bet kas už tai sumokės?

Per 9 šių metų mėnesius kainos Lietuvoje jau išaugo 6,3 procento. Pensininkai nė nepajus to simbolinio pensijų padidinimo, kurį taip reklamavo valdžia, – infliacija viską prarijo. Ir kuklias, daugelį metų kauptas santaupas negailestingai apkramtė. Minimalų darbo užmokestį gaunančių darbuotojų „popierinė“ alga 2020 m. buvo 607 eurai per mėnesį. Nuo 2021 m. sausio 1 d. minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) padidintas iki 642 eurų, arba 5,8 procentais. Kainoms išaugus 6,3 procento, perkamosios galios padidėjimas ištirpo: dabar jau neužteks pinigų nusipirkti tiek prekių, kiek galėjote įsigyti 2020 m. pabaigoje. Kainų pasiutpolkė klupdo daugumą iš darbo užmokesčio pragyvenančių lietuvių. Statistikos departamento duomenimis, daugumoje ūkio sektorių algos augo lėčiau, nei kilo kainos, kitaip tariant, algų perkamoji galia sparčiai mažėjo. Švietimo darbuotojai nu ...

Socialdemokratai: merai neturi būti iškamšomis ar kišeniniai

Socialdemokratai: merai neturi būti iškamšomis ar kišeniniai

Nutarusi pritarti Viktorijos Čmilytės-Nielsen parengtoms „netobuloms“ pataisoms, kuriomis siekiama spręsti tiesioginių merų rinkimų problemą, Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija pabrėžia, kad tolesniuose svarstymuose būtina daryti viską, kas įmanoma, kad nebūtų sumenkintos merų galios ir statusas – kad merai nebūtų tik „kišeniniai“ ar dekoratyviniai. „V. Čmilytės-Nielsen inicijuotos pataisos neatskleidžia dviejų savivaldos atstovaujamųjų institucijų – savivaldybės tarybos ir savivaldybės mero – tarpusavio santykių“, – įspėja socialdemokratų Seimo frakcijos seniūnas Algirdas Sysas. Socialdemokratams kliūva tai, kad Seimo pirmininkės parengtose pataisose visai neaptartos konstitucinės mero kompetencijos ir jų santykis su išimtinėmis savivaldybių tarybų kompetencijomis. „Konstitucinės pataisos privalo būti tokios, kad užtikrintų teisinį tik ...

Close