L. Jonauskas kreipėsi į institucijas dėl prevencinio užtvankų patikrinimo

L. Jonauskas kreipėsi į institucijas dėl prevencinio užtvankų patikrinimo

Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime narys Linas Jonauskas kreipėsi į Prokuratūrą, Aplinkos ministeriją ir Aplinkos apsaugos departamentą dėl antradienį Panevėžyje susidariusios avarinės situacijos, kai „Ekrano“ mariose pakilęs vanduo išplėšė užtvankos šliuzą ir Nevėžio upėje drastiškai pakilo vanduo. Seimo narys prašo institucijų ištirti, kas atsakingas dėl galimos užtvankos nepriežiūros ir įvykusios avarinės situacijos Nevėžio upėje  bei kokia padaryta žala gyventojų turtui bei aplinkai. L. Jonauskas taip pat prašo Aplinkos ministeriją prevenciniais tikslais inicijuoti Lietuvoje esančių didžiausių užtvankų patikrinimą, kad tokia situacija, kuri įvyko „Ekrano“ mariose, nepasikartotų kitose vietose. „Tai nėra pirma užtvankos avarija. Akivaizdu, kad priežiūros užtvankoms reikia didesnės. Jei yra galvojančių, kad klimato kaita jų asmeniškai nepalies, tai ...

R. Budbergytė apie nuomos kainas: tokio „džiunglių kapitalizmo“ kaip Lietuvoje nėra niekur

R. Budbergytė apie nuomos kainas: tokio „džiunglių kapitalizmo“ kaip Lietuvoje nėra niekur

Nuomos kainoms mušant rekordus, gyvenamąjį būstą išsinuomoti darosi vis sunkiau jau ir vidutines pajamas gaunantiems gyventojams. Socialdemokratai kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę ir Seimo Pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen. „Valstybės įsikišimas į šią rinką neturėtų būti tabu. O nepanaudotų įstatyminių svertų tikrai yra“, – įsitikinusi Seimo narė socialdemokratė R. Budbergytė. „Būsto nuomos rinkai, ypač sostinėje, tinka apibūdinimas „džiunglių kapitalizmas“. Kas nors turi pasakyti: stop!“ – piktinasi parlamentarė. „Valstybė privalo imtis priemonių, jeigu jai rūpi šalies ateitis – ir dabartis. Ką daryti studentams, karjerą pradedantiems jaunuoliams, jei būsto nuoma tampa nepasiekiama svajone?“, – klausia R. Budbergytė. Ji atkreipia dėmesį į Civilinio kodekso straipsnį „Gyvenamosios patalpos nuomos mokestis“. „Šiame straipsnyje įtvirtinta, kad gy ...

Robert Duchnevič. Ne civilinė sauga, o civilinė gynyba

Robert Duchnevič. Ne civilinė sauga, o civilinė gynyba

Trumpa santrauka skubantiems – besąlygiškas valdančiųjų įsikibimas į Vyriausybės programos punktą dėl Krizių valdymo centro steigimo ir kosmetinio Civilinės saugos įstatymo redagavimo Lietuvai nieko gero nežada. Kodėl? Kiek girdime oficialių pareiškimų, savivaldos laukia daugiau atsakomybių ir funkcijų, o valstybės institucijos, savo ruožtu, pastarąją kontroliuos dar stipriau (kaip ir įprasta centrinei valdžiai). Tai tarsi civilinės saugos reformos parodija – planuoja deleguoti daugiau funkcijų savivaldai, tačiau siaurinamos ir varžomos prigimtinės savivaldos funkcijos ir teisės. Buldozeriu stumiama mistinė ligoninių reforma, planuojamas savivaldybių priešgaisrinių tarnybų prijungimas prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM) ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD). Valdantieji planuoja iš savivaldybių atimti pagrindinius civilinės saugos sistem ...

LINAS JONAUSKAS: DAUGIAU LAIKO SAU!

LINAS JONAUSKAS: DAUGIAU LAIKO SAU!

Šiandien Linas Seime įregistravo Darbo kodekso pataisas, kuriomis siūlo darbuotojams per metus suteikti 5 dienas apmokamų sveikatos gerinimo atostogų. Taip tikimasi paskatinti Lietuvos gyventojus labiau rūpintis savo sveikata. Linas teigia, kad sveikatos priežiūros rezultatai Lietuvoje yra vieni prasčiausių Europos Sąjungoje. 2017 m. tikėtina gyvenimo trukmė gimstant buvo 75,8 metų, t. y. daugiau nei penkeriais metais trumpesnė nei ES vidurkis, kuris siekia 80,9 metų. Pandemija taip pat prisidėjo prie blogėjančios Lietuvos gyventojų fizinės ir psichinės sveikatos. Sveikatos gerinimo atostogos galėtų paskatinti žmones labiau rūpintis savo sveikata. Sveikata – tai ne tik ligų nebuvimas, bet ir fizinė, dvasinė bei socialinė žmonių gerovė“, todėl ,,sveikatos gerinimą“ nereikėtų susiaurinti iki ,,gydymo“. Darbdavys neturėtų kontroliuoti, kaip jo darbuotojas išnaudo ...

Socialdemokratai: sveikatos reforma dar nepatvirtinta, tačiau paslaugų naikinimai jau prasidėjo

Socialdemokratai: sveikatos reforma dar nepatvirtinta, tačiau paslaugų naikinimai jau prasidėjo

Aiškėjant, jog dalyje savivaldybių jau juntamos Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) planuojamos reformos pasekmės, opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) nariai perspėja: pacientai Lietuvoje jau dabar turi 6 kartus didesnius šansus mirti, nebloginkite situacijos dar labiau. Apie tai Seimo nariai kalbėjo antradienį vykusioje spaudos konferencijoje, kurioje pristatė ir nepriklausomų ekspertų pateiktas išvadas dėl Vyriausybės pradedamos sveikatos apsaugos sistemos reformos. Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė, socialdemokratė Orinta Leiputė pabrėžė, kad nors apie planuojamus pokyčius per pastaruosius mėnesius kalbama vis aktyviau, klausimų lieka daugiau nei atsakymų, o ministerija remiasi teoriniais samprotavimais, neįsiklausydama į šioje srityje dirbančius asmenis. „Ministerija nuolat pabrėždavo, jog pokyčiai bus įgyvendinami susitarimo, o ne ...

LINAS JONAUSKAS: MAŽIAU PERTEKLINIŲ APRIBOJIMŲ –  DAUGIAU MIŠKŲ

LINAS JONAUSKAS: MAŽIAU PERTEKLINIŲ APRIBOJIMŲ – DAUGIAU MIŠKŲ

Seimo narys Linas Jonauskas šiandien įregistravo Miškų įstatymo pataisų projektą, kuriuo siūlo palengvinti tvarką, kada ne miško žemė būtų įtraukiama į apskaitą kaip miškas. Jei Lino siūlomos įstatymo pataisos būtų priimtos, tai galima būtų atlikti, jei ne miško žemėje savaime išaugusių medžių vidutinis amžius siektų ne mažiau nei 10 metų arba nepriklausomai nuo jų vidutinio amžiaus, jeigu to prašo žemės savininkas. Šiandien savaiminiais medžiais apaugusi ne miško paskirties žemė automatiškai tampa mišku, jei medžių vidutinis amžius siekia 20 metų. Tokia galiojanti tvarka, anot Lino, stabdo Lietuvos miškingumo didinimą. Šalies miškingumas pastarąjį dešimtmetį didėja labai lėtai, o pastaruosius 3 metus liko nepakitęs– 33,7 proc. Per paskutinius 23 metus, kai šalies Vyriausybė priėmė sprendimą didinti šalies miškų plotus, jų plotai padidėjo 218,9 tūkst. ha, iš j ...

Diskusija "Regionai - į raudonąją knygą?"

Diskusija „Regionai – į raudonąją knygą?“

Šiandien miestų augimas bei infrastruktūros gerinimas, inovacijos yra neišvengiama mūsų gyvenimo dalis. Matome nuolat augančius didžiuosius miestus, verslų kūrimąsi, kitus pasikeitimus. Tačiau valstybes sudaro ne tik miestai, tačiau ir regionai – kaimai, gyvenvietės bei maži miesteliai. Dažnai kalbama, jog jų ateitis yra miglota. Tačiau ar iš tikrųjų regionai neturi ateities? Tam išsiaiškinti mūsų skyrius gegužės 17 dieną organizavo diskusiją "Regionai - į raudonąją knygą?". Diskusijos scenarijus:  Ar, iš tiesų, regionai, rajonai visame pasaulyje praranda savo prasmę, o miestai toliau auga? Ar vis dėl to tai yra klaidingas stereotipas, kuriuo esame įtikėję? Yra sakoma, jog Lietuva auga aplink Vilnių, t.y. Vilniaus miestas tapo pačiu svarbiausiu Lietuvos centru. Iš vienos pusės, tai yra ganėtinai natūralu, juk tai yra Lietuvos sostinė. Tačiau, iš kitos ...

Close