Politikoje taip jau yra, kad norint save pozicionuoti ir pasiekti pergalių, turi turėti priešą.
Nuolat su kažkuo kovoti, diskutuoti ir įrodyti, kad turi geresnį sprendimą. Tai normalus
demokratinis procesas, kurio metu visuomenė pasirenka geriausią variantą. Deja, ne visi
tinkamai pasirenka patį priešą.
Priešas skirtingose politinėse erdvėse gali būti labai įvairus. Mano gimtąjį Vilniaus rajoną
ilgus metus valdo Lenkų Rinkimų Akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS). Jai
vis aktyviau bando oponuoti kitos politinės partijos. Kai kurios dėl to net jungiasi į
koalicinius blokus. Čia kiekviena politinė jėga taip pat turi priešą. Tik koks gi jis?
Kalbėdamas apie LLRA-KŠS, manau, kad ši partija, o konkrečiai jos vedliai, bendrai
pasirinko netinkamą priešą. Šis priešas, kai reikia balsų, pasireiškia ir LLRA-KŠS valdomose
savivaldybėse. Prisiminkime prieš rinkimus pasikartojančius LLRA-KŠS mitingus. Jų metu
keliamos tautinių mažumų problemos. Bandoma parodyti, kad valstybė nesprendžia tautinių
mažumų klausimų. LLRA-KŠS lyderiai vaizduoja Lietuvos lenkų bei rusų gynėjus, nors
būdami valdžioje ir turėdami daugybę įrankių, nieko nepadarė, kad šios problemos būtų
išspręstos. Deja, norint pasiekti pergalę, ši politinė jėga priešu kartais pasirenka pačią
valstybę bei tautinę daugumą.
Kai kurios LLRA-KŠS oponuojančios partijos ir vietiniai jų lyderiai, matydami tokius
Valdemaro Tomaševskio partijos veiksmus bei nelygiavertį visų gyventojų atstovavimą, taip
pat pasirenka netinkamą priešą. Juo tampa vietiniai lenkai, jų kultūra, puoselėjama istorija ir
pan., lyg tie žmonės būtų kažkuo susiję su V. Tomaševskio partija. Priešu tampa ir pati
LLRA-KŠS. Toks pasirinkimas, mano nuomone, taip pat yra netinkamas.
Savivaldos rinkimai ne už kalnų. Kandidatuodamas į Vilniaus rajono merus, su
socialdemokratų komanda siekiu pozityvių pokyčių. Vienas mano tikslų yra bendram darbui
suvienyti visas Vilniaus rajono politines jėgas. Jeigu tikrai norime atstovauti visiems
gyventojams ir tai daryti tinkamai, turime pasirinkti bendrą priešą. Dažnai iš LLRA-KŠS
aplinkos išgirstame, kad mes, socialdemokratai, taip pat kovojame prieš LLRA-KŠS. Taip
tikrai nėra. Suprantu, kad LLRA-KŠS taip kalbėti apsimoka, nes manyje ir Vilniaus rajono
socialdemokratų komandoje jie mato konkurenciją ir patys žmonėms mus nori pateikti kaip
priešą. Tačiau žinau, kad Vilniaus rajono gyventojai mano kitaip ir tikiu, kad kartu mums
pavyks šį požiūrį pakeisti.
Politikai turi turėti priešų, bet juos reikia pasirinkti tinkamai. Man priešai yra ne politiniai
oponentai. Mano priešai - prastos būklės keliai, neapšviestos gatvės, vietų vaikų darželiuose
trūkumas, nepatogus susisiekimas. Mano priešai - tai skurdas, bedarbystė, prastas sveikatos
apsaugos paslaugų pasiekiamumas bei gyventojų poreikių netenkinimas. Būtent su šitais
priešais turime kovoti.
Neatlygintina politinė reklama