V. Blinkevičiūtė: valdantieji nori „kišeninių merų“, susikompromitavęs Ž. Pavilionis turėjo trauktis daug anksčiau

V. Blinkevičiūtė: valdantieji nori „kišeninių merų“, susikompromitavęs Ž. Pavilionis turėjo trauktis daug anksčiau

Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės interviu „Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“.

Opozicinės Socialdemokratų partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė teigia, kad valdančiųjų siūloma Konstitucijos pataisa dėl tiesioginių merų rinkimų nėra gera, nes įteisintų „kišeninius merus“ – merai būtų atsakingi vien už ūkį.

Ji taip pat sako, kad Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis, kuriam pradėta nepasitikėjimo procedūra, toliau pareigų užimti nebegali, nes bemaž jau pusę metų menkina Lietuvos Prezidento instituciją, o tai daro žalą Lietuvos prestižui užsienyje.

Apie tai V. Blinkevičiūtė penktadienį kalbėjo „Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“ (ved. Raigardas Musnickas).

Karantino suvaržymus reikėjo atlaisvinti anksčiau

– Valdžia sako, kad nuo liepos mėnesio galbūt nebebus karantino. Kaip manote, ar tai teisingas žingsnis?

– Mes, socialdemokratai, jau seniai kartojame, kad įvairių visuotinių, griežtų karantino priemonių laikas jau praėjo. Įsibėgėjo vakcinacija, žmonės elgiasi atsakingiau. Galėjome ir anksčiau atlaisvinti, kalbant apie verslą ar atskiras sritis, pavyzdžiui, kultūros, švietimo sektorius.

Bet valdantieji renkasi ne visai pamatuotus sprendimus, tokius kaip galimybių – arba (ne)galimybių – pasus, kurių, anot Ekonomikos ir inovacijų ministrės, greitai galbūt reikės atsisakyti.

Turime vertinti sergamumo tendencijas, tai, kaip mes atrodome bendrame Europos kontekste. Tarp 44 šalių mes esame 32 vietoje pagal tai, kiek sergančių žmonių tenka 100 tūkstančių gyventojų.

Vasarą atsiranda laisvės euforija, tačiau reikia būti labai atsakingiems, jog neatsitiktų taip, kad rudenį nepasikartotų tai, kas vyko praėjusiais metais.

Dar vienas dalykas, kuris neramina – sulėtėję vakcinacijos tempai. Tai reiškia, kad reikia imtis visų įmanomų priemonių, kad žmonės labiau būtų linkę skiepytis.

– O kokių priemonių čia reikėtų imtis? Nes įvairūs ekspertai skaičiuoja, jog pasiekus ir 70% paskiepytųjų ribą, likę rudenį gali sukelti naują susirgimų bangą. Kaip juos motyvuoti?

– Norint pasiekti ir 70%, reikia nemažai padirbėti. O motyvacines priemones reikia sugalvoti. Tam ir yra valdančioji dauguma, kad galvotų, kokiais būdais žmones paskatinti.

Mero galios turi likti tokios, kokios yra dabar, kišeninio mero nereikia

– Girdėjau kažką sakant, jog siūlys pinigus tiems, kas ateis skiepytis. Ar gali taip būti?

– Visko gali būti Lietuvoje, kodėl gi ne? Neseniai skaičiau, jog ir paplūdimiuose planuoja skiepyti. Visokių variantų gali būti, reikia ieškoti logiškų, pateisinamų būdų, kad apsisaugotume nuo naujos bangos, kuri gali kilti rudenį. Konkrečiai apie planus mokėti pinigus negirdėjau, bet visko gali atsitikti.

– Šiandien prezidentas su savivaldybių atstovais tarsis, kaip reikėtų Lietuvoje rinkti merus. Kiek žinau, socialdemokratai taip pat turi pasiūlymų – kaip ir visi kiti, tiesą sakant. Jūs turbūt irgi norėtumėte, kad merai ir toliau būtų renkami tiesiogiai?

– Be abejo. Mes ne kartą tai sakėme. Pasisakome už tiesioginius merų rinkimus ir kitokių minčių negali būti. Pastaruosius kelis metus, kai merus rinkome tiesiogiai, rinkėjai buvo tuo patenkinti. Jie žino, ką renka, merus pažįsta ir taip gali išreikšti savo valią. Reikia kaip galima greičiau rasti sutarimą, kad galėtume priimti Konstitucijos pataisas.

Prezidentas viešumoje pasisakė už tiesioginius merų rinkimus ir Konstitucijos keitimą, tačiau mes matome vieną ne visai gerą dalyką. Seime yra užregistruoti du pasiūlymai. Mes pasisakome už tai, kad meras turėtų tokias pat galias, kokios jos yra dabar. Kad meras nebūtų „kišeninis“.

Tuo tarpu antrasis variantas, kurį siūlo Liberalų sąjūdis, Viktorija Čmilytė-Nielsen, labiau primena „kišeninį merą“, kuris bus atsakingas už ūkį. Mes manome, kad tai nepasiteisintų: jeigu žmonės tiesiogiai jį išrenka, meras turėtų būti ir savivaldybės tarybos vadovu.

Matysime, kokie bus sprendimai, ką palaikys prezidentas, tačiau yra žinoma, kad dabartinė dauguma merų, bene 58, palaiko dabartinės merų padėties išlaikymą.

Reikėtų tą variantą ir palaikyti. Tik man keista, jog didžiausia valdančioji partija, konservatoriai, tyli. Gali susidaryti toks įspūdis, jog dėl šio klausimo jie yra pasyvūs ir ne visada išsako savo nuomonę.

– Gal jie yra susitarę, tik liberalai pateikė bendrą nuomonę. Jūs nesate opozicinės koalicijos dalyviai, ar tarėtės su kitomis partijomis dėl šių pataisų?

– Be abejo, rinkome ir parašus, kad galėtume užregistruoti Konstitucijos pakeitimo pataisas. Palaikymas galėtų būti ir iš „valstiečių“, Darbo partijos, Laisvės partijos. Kai kurie Liberalų sąjūdžio nariai už tai pasisakė.

Manau, kad čia dar reikia nemažai padirbėti, kad rastume bendrą sprendimą. Turime priimti šį Konstitucijos pakeitimą ir tam liko gan mažai laiko.

Kauno ir Vilniaus merų sprendimai neleisti organizuoti eitynių – klaidingi

– Vienas labiausiai matomų procesų – šeimų judesiai prie Seimo. Ką jūs galvojate apskritai apie šį procesą?

– Tokie procesai vyksta, kai nėra valdžios dialogo su žmonėmis, čia yra blogiausia. Kada į juos neįsiklausoma, jie negirdimi.

– Kurioje vietoje matote tą neįsiklausymą, nes buvo bandoma aiškinti ir apie Partnerystės įstatymą, ir apie Stambulo konvenciją. Tiek, turbūt, kalbėta dar niekada nebuvo.

– Aš norėčiau žvelgti šiek tiek plačiau. Labai lengva žmones sukviesti į mitingus, maršus, kai jie negyvena gerai. Ar jie turi darbą, ar gauna pakankamą atlyginimą ir gali išlaikyti savo šeimas? Ar pakankamai valstybė investuoja į šeimų gerovę? Į daugelį šių klausimų atsakymas yra vienas – ne. Tada labai lengva žmones sukviesti, jais manipuliuoti, raginti eiti prieš valdžią. Reikia žvelgti kur kas plačiau negu daroma dabar.

Praėjusią savaitę prezidiumo posėdyje mes priėmėme rezoliuciją, dėl Vilniaus bei Kauno merų sprendimų uždraudžiant mitingus, susirinkimus, tarsi bijant kitos nuomonės.

Kokiu keliu mes praėjome eiti? Vilniaus savivaldybė leidimo nedavė, bet žmonės vis tiek susirinko. Policija išsiaiškins, ar tvarka pažeista. Kauno savivaldybė nedavė leidimo Pride eitynėms – tai irgi nėra gerai.

Einama prie tokio dalyko, kad jei žmonės turi kitą nuomonę, reikia kažkaip ją uždrausti, o valdžioje liberalai. Nesuprantami dalykai. Ir to reikėtų vengti.

Reikia įsiklausyti, svarstyti, kam galima pritarti ir kam ne, tačiau jokiu būdu negalima ignoruoti, nes tokiu būdu susiskaldo Lietuva.

Ž. Pavilionis demonstruoja nestabilumą, turi trauktis

– Opozicija bando reikšti nepasitikėjimą Žygimantu Pavilioniu, Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininku, renkami parašai. Kaip suprantu, socialdemokratai taip pat norėtų, kad jis paliktų savo postą?

– Be abejo. Mes tą sakome jau ne pirmą kartą. Jeigu prisimenate, kai Ž. Pavilionis apsilankė Sakartvele, norėdamas taikyti valdančiuosius su opozicija, gavosi atvirkščiai. Mes jau tada sakėme, kad jis turėtų trauktis iš URK pirmininko pareigų.

Panašūs dalykai pasikartojo ir paskutiniame interviu su apsimetėliais. Reikia atsiriboti nuo to, kad jis buvo „išdurtas“, bet esmė yra turinys – ką jis sakė, kaip jis kalbėjo.

– O ką jis tokio pasakė, kad reikėtų atsistatydinti?

– Jis nuolat menkina prezidentą, išrinktą Lietuvos žmonių. Pasirodo, visi galvoja, kaip jis, nieko daugiau klausyti nereikia. Tai yra nuolatinis, pusę metų besitęsiantis, prezidento institucijos menkinimas. Ir tai daro žalą Lietuvos prestižui užsienyje. Vargu, ar jis gali dirbti toliau URK pirmininku, kadangi yra toks nusistatymas.

– Bet čia yra konfrontacija. Jūs puikiai suprantate, kad konservatorių politika šiandien taip atrodo. Nežinau, kiek garsiai tai sakoma, bet veiksmai rodo, jog tai yra tam tikra valdžių kova tarp prezidento ir konservatorių. Tai, ką pasakė Ž. Pavilionis, turbūt nėra nieko naujo. Visiems tai akivaizdu.

– Bet jis tikrai negali užimti tų pareigų, tai nėra pateisinama. Iš kitos pusės gaila, kad konservatoriai nuolat taip elgiasi. Jeigu mūsų žmonės išrinko kitą prezidentą, nei siūlė Tėvynės Sąjunga, tai būtinai yra blogai? Žeminimas, užgauliojimas, atviras niekinimas – Lietuvai to nereikia.

Tai akivaizdžiai matosi ir kovoje dėl to, kas atstovaus Lietuvai Europos Vadovų Taryboje (EVT). Toks noras nušalinti prezidentą man yra visiškai nesuprantamas ir Ž. Paviliono įžeidinėjimai, kalbant su kitų šalių atstovais, negali būti pateisinami.

Mes ir partijos prezidiume priėmėme tokį sprendimą, jog jis turi trauktis. Lygiai taip pat artimiausiu metu Seime turėtų prasidėti nepasitikėjimo procedūra.

Nežinau, koks bus rezultatas, bet tolimesnis Ž. Pavilionio darbas vadovaujant URK tikrai yra neįmanomas, nes jo įvairūs pasisakymai ir veiksmai daro didelę žalą.

Sunkiai suvokiamas ir Seimo pirmininkės vertinimas, neva nereikia kreipti dėmesio, jis nuolat taip elgiasi, jis toks yra. Bet jis toks neturi būti, o jeigu negali pasikeisti, pareigų užimti negali. Šią savaitę vieną dieną labai didžiavosi tuo, jog jį išdūrė, o kitą dieną – atsiprašinėjo, kad kalbėjo ne taip. Tai rodo žmogaus nestabilumą ir tokių pareigų Ž. Pavilionis užimti neturėtų.

– O matote ką nors, kas galėtų užimti komiteto pirmininko pareigas? Socialdemokratams vadovauti gi neleis.

– Mes tikrai ne dėl to dedame visas pastangas. Mūsų tikslas tikrai nėra šio posto turėjimas. Čia yra valdančiųjų atsakomybė ir tikiu, jog jie turi kitų žmonių, galinčių eiti šias pareigas, kurie būtų labiau subalansuoti, rodantys mažiau emocijų ir tokios žalos nedarytų.

Alkoholio rinkos liberalizavimas ir susitikimas su prezidentu

– Dabar galvojama apie alkoholio rinkos liberalizavimą. Alkoholio problema yra nuolatinė, visada būna akiratyje. Ką jūs galvojate apie tai?

– Nesuprantu, kodėl liberalai veikia taip greitai, buldozeriu – vakare užregistravo įstatymo projektą, kitą dieną daro pateikimą. Kodėl antrą kartą lipama ant to paties grėblio? Negi nebuvo pasimokyta? Negalima tokių jautrių dalykų daryti taip staigiai, politinė darbotvarkė beveik tampa vienos partijos įkaite.

Turime įvertinti esamą situaciją, kokią naudą davė praeityje priimti sprendimai dėl alkoholio prieinamumo, reklamos.

Pasižiūrėkime tam tikrus skaičius, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenis, kurie rodo, kad Lietuvoje alkoholio suvartojimas sumažėjo pagal tai, kiek tekdavo vienam žmogui. Yra mažėjimo tendencijos, tačiau mes esame vieni iš pirmaujančių tarp Europos Sąjungos valstybių.

Kuomet liberalai pateikė tokį įstatymo projektą, reikėjo daug daugiau surinkti informacijos apie tai, kokį poveikį dabar daro tie apribojimai. Žinoma, kalbėti ir diskutuoti reikia.

Kaip suprantu, daug klausimų kelia tai, ar 18-os metų sulaukę jaunuoliai gali vartoti bei įsigyti alkoholio, ar ne? Pateikiamas toks pavyzdys, kad susituokti gali, bet vestuvių metu išgerti – ne.

Diskusijos dėl amžiaus bus, vertinkime situaciją kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Pats griežčiausias alkoholio prieinamumo ribojimas yra Švedijoje, kur nuo 18-os metų gali įsigyti tik labai silpnus gėrimus, 3,5% stiprumo. Dabar liberalai siūlo, kad galėtų įsigyti kur kas stipresnius gėrimus.

Mūsų, socialdemokratų, pozicija yra nepalaikyti tokių pakeitimų, nes tai naudos tikrai neatneš.

Nežinau, ar bus didelis džiaugsmas, jei kas nors galės nusipirkti butelį alkoholio sekmadienio vakarą. Didžioji dalis Lietuvos žmonių pritaria mažesniam alkoholio prieinamumui, alkoholio vartojimas prie nieko gero nepriveda.

– Opozicinių frakcijų atstovai susitiko su prezidentu, daug visko buvo pasakyta. Visų pirma, kad valdžia opozicijai neleidžia dirbti. Ar tikrai?

– Tiesą pasakius ir duoda, ir ne. Vieni ar kiti siūlymai, ateinantys iš opozicijos, yra registruojami, pateikiami, bet labai dažnai palaikymo iš valdančiųjų nebūna. Tai yra ne tik šios valdančiosios koalicijos problema, tai tęsiasi dešimtmečius.

Tokia politinė kultūra yra labai ydinga, reikėtų ieškoti kaip įmanoma daugiau kompromisų ir, jį suradus, priimti vieną ar kitą įstatymo projektą.

Daugelį metų dirbu Europos Parlamente ir jame nėra tokios išankstinės daugumos, kaip pas mus. Kiekvienu klausimu mes turime ieškoti palaikymo iš įvairių frakcijų ir tai parodo, kad mes turime tartis ir įsiklausyti į visus išrinktus Europos Parlamento narius tam, kad rastume sprendimą ir priimtume teisės aktą.

Labai linkėčiau, kad ir Seime būtų įsiklausoma, girdima, tariamasi dėl tų įstatymų projektų, kuriuos siūlo opozicijos atstovai, nes tik tokiu atveju bus pateisinti Lietuvos žmonių lūkesčiai.

Dabar, kai tai tęsiasi dešimtmečiais, žmonės taip pat dėl to nusivilia, tampa sunku juos prikviesti į rinkimus. Keisti politinę kultūra tikrai reikia.

Interviu su V. Blinkevičiūte galite peržiūrėti čia: Kas neduoda opozicijai dirbti? (ziniuradijas.lt) 

Close