V. Blinkevičiūtė: mokami testai nepadės suvaldyti pandemijos, o G. Landsbergiui derėtų nurimti

V. Blinkevičiūtė: mokami testai nepadės suvaldyti pandemijos, o G. Landsbergiui derėtų nurimti

Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės interviu „Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“.

Opozicinės Socialdemokratų partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė teigia, jog įvedus prievolę darbuotojams patiems pasiengti testavimo nuo koronaviruso išlaidas galimybė sekti ligos plitimo kelią suprastės, todėl tikisi, jog prezidentas įstatymą vetuos.

Tuo tarpu vertindama konservatorių vadovo Gabrieliaus Landsbergio pasisakymus apie kruvinas opozicijos rankas V. Blinkevičiūtė linki ateityje mintis reikšti solidžiau.

Šiandien prezidentas susitinka su sveikatos taryba, svarstys, ką daryti su mokamais testais darbuotojams, ar pasirašyti įstatymą, ar ne. Socialdemokratai nepritaria idėjai, kad darbuotojai patys mokėtų už testus, taip?

Taip, mes nepritariame tam, kad už testus turėtų mokėti patys darbuotojai. Todėl, kad tai nepagerintų pandemijos valdymo, nes jeigu darbuotojas nemokės ir nesitestuos gali būti taip, kad jis ir toliau platins virusą pats to nežinodamas.

Kitą vertus, tas pats darbuotojas, atsisakydamas testuotis, gali išeiti iš darbo, todėl padidės bedarbių, kuriems reikės mokėti įvairias išmokas. Na, ir ar negali nutikti taip, kad darbdavys – ir buvo iki šiol nemažai darbdavių, kurie testuodavo už savo lėšas – sakys, kad va, priimtas įstatymas ir tu pats mokėk už testą.

Todėl mes manome, kad darbdavys galėtų pasidalinti uždirbtu pelnu, kurį, beje, uždirba tie patys darbuotojai, ir toliau sumokėti už savo darbuotojų testavimą.

Kaip manote, prezidentas pasirašys šį įstatymą?

Nežinau, negalėčiau būti pranaše, bet linkėčiau tvirto įsigilinimo ir supratimo. Visuomet turėtume būti silpnesniojo, t. y. darbuotojo, pusėje.

Su pandemijos valdymu turime problemų. 100 eurų už skiepą senjorams nepasiteisino, tai rodo tyrimai. Ar ši priemonė, Jūsų nuomone, taip pat bloga?

Pirmiausia noriu pasakyti, kad pandeminė situacija yra bloga – daugiau suserga, daugiau mirčių. Tam tikra reakcija yra būtina. Bet kiekvienu atveju tuos sprendimus reikia pasverti, įvertinti, ar jie veiksmingi, kokios galimos pasekmės. Pasirodė, kad tas 100 eurų, 75-erių ir daugiau sulaukusiems asmenims, neveikia. Kodėl? Matyt, ne tas 100 eurų gali padaryti didžiausią poveikį žmogaus apsisprendimui. Mes manome, kad tas lėšas geriau būtų buvę investuoti į sveikatos apsaugą, jos veiksmingumui sustiprinti. Reikia įvertinti, kas turi didžiausią įtaką vyresnio amžiaus žmogaus apsisprendimui skiepytis. Aš manau, kad šeimos gydytojai labiausiai gali tą žmogų paveikti.

Kitą vertus, priimant sprendimus dėl pandemijos valdymo reikėtų plačiau diskutuoti su įvairiomis socialinėmis grupėmis, kad jos patartų, ką galima padaryti.

Visgi, pati veiksmingiausia priemonė, yra skiepai ir visus prašau pasiskiepyti. Tačiau nereikia pamiršti, jog susirgti gali ir paskiepyti žmonės, todėl nereikia pamiršti ir kitų dalykų – rankų dezinfekcija, fizinis atstumas, patalpų vėdinimas, kaip galima mažiau būti įvairiuose susibūrimuose. Saugotis ir visiems būti atsakingiems tikrai nepakenktų ir tai yra būtina.

Bet Jūs daugiau kalbate apie minkštesnes priemones – ne draudimus, karantinus, o įtikinėjimus. Ar tai veiks, nes jau dabar susirgimų skaičiai kelis kartus viršija tai, ką matėme pernai metais. Sakote, kad veiksmingiausia priemonė skiepai, bet, matyt, veiksmingiausia priemonė yra karantinas ir tik tokiu būdu galima suvaldyti pandemiją. Apie tai jau kalbama.

Tiesą sakant, visada galvojau, kad ne koks nors politikas turi pasakyti, kad dabar laikas įvesti vieną ar kitą griežtą priemonę. Tai turi pasakyti sveikatos specialistai, kurie mato, kur plinta židiniai, kodėl jie plinta, kas juos gali suvaldyti ir tuomet priimti atitinkamus sprendimus. Kartais blogai būna, kai visi politikai pasidaro „ekspertais“ ir ne visada priimami geri sprendimai.

Pasižiūrėkime į mūsų kaimynus latvius. Jie ėmėsi labai griežtų priemonių – karantinas, komendanto valanda, tokia situacija buvo jų valstybėje. Mes taip pat negalime sėdėti rankų sudėję, bet labai atsakingai žiūrėti į tai, kokia situacija yra ligoninėse, gydymo įstaigose. Kartu noriu atkreipti dėmesį, kad pandemijos metu išryškėjo labai blogas dalykas – sveikatos paslaugų nebegauna kitomis ligomis sergantys asmenys, į tai reikėtų atkreipti dėmesį. Pasižiūrėkime, mirtingumas Lietuvoje didėja ne tik nuo pandemijos, bet ir dėl kitų priežasčių. Tai dar kartą rodo, kad susikoncentruota buvo tik į pandemijos suvaldymą ir primiršta, jog yra kitų ligų ir reikia sudaryti sąlygas kovoti ir su jomis.

Pastarosiomis dienomis nemažai triukšmo sukėlė prezidento pasakymas, kad Vyriausybė dirbtinai lėtina skiepijimą. Ką Jūs manote apie tai?

Pirmiausia – manau, kad per daug emocijų liejasi vertinant vieną ar kitą pasisakymą ir tai neduoda jokios naudos. Vieni bado pirštais į kitus, konservatoriai netgi kalba apie prokurorų tyrimą. Tikrai galvoju, jog tai Lietuvai naudos neatneš. Šiuo atveju noriu pritarti premjerei, kad reikėtų įtampą sumažinti ir tokių dalykų nekomentuoti. Manau, kad dabar mums labiausiai reikėtų susitelkti ties 3 krizėmis – pandemija, migrantai, kylančios kainos – ir čia matyti tam tikrą vienybę o ne konfrontaciją.

O kaip jaustųsi socdemai, jeigu jiems pasakytų, kad jie kažką dirbtinai daro ir kenkia valstybei. Tylėtumėt?

Kiekvienas išmintingas politikas turi kuo mažiau sakyti tokių nepamatuotų dalykų, nekomentuoti, eiti į priekį ir nesigręžti atgal. Visi esame žmonės, kartais išsprūsta. Manau, kad to nereikėtų sureikšminti ir kuo mažiau bus konfrontacijų tarp valdančiųjų ir prezidento, tuo greičiau bus priimami valstybei reikalingi sprendimai. Linkėčiau nebesipykti, sėsti prie bendro stalo ir dirbti bendram labui.

Socialdemokratai pasirašė kreipimąsi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl galimybių paso. Gabrielius Landsbergis sako, kad tokiu būdu opozicija nori, jog daugiau žmonių mirtų. Ką Jūs manote?

Oi, Gabrieliau... Vienas mano palinkėjimas – nesisvaidyti tokiais žodžiais, nes tai visiškai neprisideda prie susitelkimo ir bendro pandemijos suvaldymo. Nematau nieko blogo, kad KT pasisakys dėl galimybių paso. Juk niekas nėra prieš jį, kalbama apie tai, kokiu teisiniu būdu jis buvo įtvirtintas. Mes sakome, kad tai turėtų būti įstatyme – kada jis išduodamas, kur jis galioja. Švaistymasis tokiais žodžiais tikrai netinka vienos didžiausių parlamentinių, valdančiųjų, partijų vadovui. Ateityje linkėčiau savo mintis reikšti solidžiau.

Kaip galvojate, ar ministrą Arūną Dulkį „paaukštins“ ir išsiųs į Europos audito rūmus?

Gandų komentuoti ir nenorėčiau, ir negalėčiau. Manau, kad dabar visas Sveikatos apsaugos ministerijos ir Vyriausybės dėmesys turėtų būti sutelktas į pandemijos valdymą, o už savo komandą, ministrų kabinetą yra atsakinga premjerė ir jeigu atrodo, kad vienas ar kitas ministras netenkina ar norima pertvarkyti komandos sudėtis, tam yra konstitucinis kelias, dekretas prezidentui dėl atleidimo iš pareigų. Nemanau, kad tokiu metu skatinti tokias kalbas yra solidu.

Antanas Matulas siūlo valstybės finansuojamose vietose besimokantiems rezidentams atidirbti už mokslus. Koks būtų jūsų požiūris?

Keletas pastebėjimų. Pirma, tai turėjo būti daug plačiau aptarta su ta pačia medikų bendruomene ir kitomis bendruomenėmis. Kitas dalykas – kodėl gimsta tokie siūlymai? Bendrauju su žmonėmis regionuose ir medikų ten tikrai trūksta. Vadinasi, turi būti ieškomi sprendimai, kurie užtikrintų kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas ne tik Vilniuje, bet ir regionuose. Ar šis pasiūlymas yra tinkamiausias? Aš taip nemanau, nes reikia spręsti visą kompleksą problemų, kaip pritraukti medikus į regionus. Tam reikėtų ieškoti sprendimų kartu su savivaldybėmis, medikų bendruomene ir pasiūlyti bendrą kompleksinę programą dėl specialistų regionuose.

Noriu atkreipti dėmesį, kad trūksta ne tik medikų, bet ir mokytojų, kitų profesijų atstovų. Sprendimo reikėtų ieškoti bendro ir jo reikia, nes žmonėms reikia kokybiškų paslaugų.

Vėl vyksta diskusijos apie pensijų didinimą nepaisant stažo. Pensija sudaryta iš dviejų dalių ir tik viena priklauso nuo stažo. Visą gyvenimą dirbę žmonės yra susirūpinę, kad visi bus vertinami vienodai.

Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad pensijos dydis priklauso nuo dviejų dalykų – nuo stažo, t. y. kiek metų tu legaliai dirbai, mokėjai draudimo įmokas, ir nuo atlyginimo.

Pensijos susideda iš dviejų dalių – bazinės ir individualios. Suprantu tuos žmones, kurie sako, kad darbo stažo įtaka neturi išnykti – jeigu žmogus išdirbo 30-40 metų jis turi teisę turėti didesnę pensiją.

Kuomet dirbau socialinės apsaugos ir darbo ministre buvome įvedę papildomą priedą už ilgametį darbo stažą, dabar formulė yra pakeista, bet stažo įtaka negali pradingti.

Bet noriu atkreipti dėmesį į tuos žmones, kurie gauna labai mažas pensijas ir dėl įvairių objektyvių priežasčių turi nepakankamą stažą. Buvo laikai, kai moterys augino vaikus, o vaikų darželių nebuvo. Galbūt slaugė neįgalius šeimos narius, nes ir dabar priežiūros, slaugos institucijų nėra pakankamai.

Jeigu mes palyginsime pensijų dydį ir skurdo ribą, kuri yra 430 eurų. Ties ja gyvena beveik 600 tūkst. žmonių, daugiausia – pensininkai. Vadinasi tam tikrus sprendimus, kad pensijos augtų, priimti yra privalu, įskaitant ir turinčius stažą, ir jo neturinčius. Išgyventi, kitaip, yra neįmanoma – pasižiūrėkite, kaip auga kainos? Infliacija dabar siekia 6,3%, o kas laukia ateityje?

Stažo įtaka yra būtina, tačiau negali būti pamirštami ir žmonės, kurie gauna mažas pensijas dėl nepakankamo stažo ir gauto labai mažo atlyginimo.

Saulius Skvernelio frakcija Seime kuria politinę partiją. Kurie bus kairesni – jūs ar jie?

Lietuvoje yra vienintelė kairioji partija – Socialdemokratai. O kai bus įsteigta jų partija, tada ir matysime, kokia programa, pasiūlymai, vertybės.

Dabar kaip suprantu, naujoje frakcijoje yra įvairių pažiūrų atstovų – kairiųjų, liberalų, tautininkų, ko gero ir vieną žaliąjį surastume. Linkiu partiją įsteigti, o mes bendradarbiausime – visuomet reikia tartis su įvairiomis partijomis, norint rasti geriausius sprendimus. Ir dabar mes tai darome, sulaukiame palaikymo, pavyzdžiui, dėl kylančių dujų, elektros ir kitų paslaugų kainoms. Tikrai bendradarbiausime, o kokios pakraipos tai bus partija parodys gyvenimas.

Visą V. Blinkevičiūtės interviu „Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“ rasite čia: https://www.ziniuradijas.lt/laidos/opozicija/kokius-pandemijos-valdymo-kelius-mato-socdemai?soundtrack=1 

Close