Valdantiesiems konservatoriams ir liberalams skubant įsisavinti europines lėšas, opoziciniai socialdemokratai įspėja: vadovautis vien „buhalteriniais sumetimais“ planuojant pertvarkas yra pragaištinga. Ypač – pertvarkas sveikatos priežiūros ir švietimo srityse.
Seime penktadienį spaudos konferenciją surengęs socialdemokratas Tomas Bičiūnas valdančiųjų pažadus sumažinti atotrūkį tarp mokyklų ir savivaldybių vadina akių dūmimu. Jo vertinimu, išreklamuotoji „Tūkstantmečio mokyklų programa“ ne tik nesumažins atotrūkio, bet ir skatins jo gilėjimą.
„Pati Švietimo ministrė paaiškino, kad per keletą metų „atsiras“ pusantro šimto „tūkstantmečio mokyklų“. Dabar mokyklų yra arti tūkstančio, o programoje dalyvaus 150. Ar verta sakyti, kad tokia „optimizacija“ kertasi su lygių galimybių principu? Valstybė, kaip ta pamotė iš pasakos, ruošiasi negailestingai taupyti miesteliuose ir kaimuose gyvenančių vaikų sąskaita. Jei mokykloje mažiau nei 200 mokinių – sėdėkite paraštėje. Net tos mokyklos, kurioms nedaug trūksta iki 200, nebus prileidžiamos prie „lovio“, – įspėja T. Bičiūnas.
Parlamentaras priminė, kad vienas iš pagrindinių 2018 m. vykusio mokytojų streiko reikalavimas buvo mažinti mokinių skaičių grupėse, klasėse.
„Valdžia mosuoja savivaldybėms jauku: norite gauti milijoninį finansavimą? Optimizuokite mokyklų tinklą pagal mūsų reikalavimus. Kur taip nueisime? Tai kelias į pražūtį“, – įsitikinęs Seimo narys.
Jo vertinimu, ministerija tyčia tarsi palieka savivaldybėms rinktis pačioms, kad vėliau visa kaltė kristų ant vietos politikų ar net mokyklų vadovų pečių.
Kiti spaudos konferencijos dalyviai taip pat pažymi, kad „Tūkstantmečio mokyklų“ programa palanki stipriausioms mokykloms.
Vilniaus universiteto docentas Liutauras Gudžinskas pažymi, kad dabartinė Vyriausybė labai mėgsta žodį „optimizacija“. „Gal tai susiję ir su premjerės Ingridos Šimonytės profesiniais įgūdžiais?“ – klausia dėstytojas.
Anot L. Gudžinsko, visą švietimo sistemą norima tvarkyti „buhalteriniais terminais“ – o kai pagrindiniu matu tampa klasių ir mokyklų dydis, „nieko gero nelauk“.
„Tai be galo siauras požiūris. Privalome galvoti apie mokymo ir mokytojų kokybę, apie vaiko socialinę ekonominę aplinką, mokytojų profesijos patrauklumą. Jau nekalbu apie kasdienius aspektus: iki šiol neišsklaidyta migla dėl vaikų pavėžėjimo. Vaiką gali tekti vežioti pirmyn atgal 50 km. Neįsivaizduoju, kaip toks ugdymas tam vaikui atsilieps. Situacija darosi dramatiška“, – įspėja L. Gudžinskas.
Docentas pažymi, kad tokiais užmojais valdantieji pamina nacionalinį susitarimą dėl švietimo.
„Savivaldybės ir mokyklos patiria diktatą iš viršaus. Ruošiamasi drastiškai mažinti gimnazijų. Savivaldybės gundomos pinigais, kad paklustų ministerijai. Argi pinigai neturėtų pasiekti būtent tų mokyklų, kurioms šiuo metu reikia paramos? Argi perpildytos klasės nėra didžiausia problema? Tačiau siūloma reforma viską apverčia aukštyn kojomis: klestės tik stipriausieji, kuo didesnis skaičius galvų, tuo geriau“, – pažymi L. Gudžinskas.
Rokiškio r. Juodupės gimnazijos direktorė Dainora Mineikienė sako „Tūkstantmečio mokyklų programoje“ pasigendanti būtent kokybės. Ji pažymi, kad sumanyta pertvarka palies labai daug vaikų.
„Man visada skaudu, kai dėl pinigų „įsisavinimo“ pamirštamas vaikas. Vaikai, kuriems teks gyventi „tūkstantmečio“ užribyje, nukentės. Štai Rokiškyje ateity liks tik viena gimnazija. Dabar turime sutvarkytą mokyklų tinklą. Bet reformos vykdytojai paiso tik skaičių“, – su apmaudu konstatuoja mokyklos direktorė.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas pažymi konservatorių reformos brutalumą.
„Net nebandoma nieko gydyti, iškart puolama amputuoti. Nupjauti pirštus, rankas kojas. Toks jų požiūris į mokyklų tinklą, kaip organizmą“, – sako profsąjungos lyderis. Jis pabrėžia nematąs valdžios ketinimų investuoti į mokytojus.
„Pasiekti gerų rezultatų didžiulėse klasėse yra neįmanoma. Sparčiai daugėja vaikų iš socialinės atskirties šeimų. Mokytojų darbo sąlygos darosi sunkiai pakeliamos. O ministerija tik žongliruoja skaičiais ir rodikliais. Liūdna ir apmaudu. Yra daug mažų mokyklų, kurios bendruomenių yra vertinamos ir mylimos“, – pažymi A. Navickas.
Jis primena, kad eidami į valdžią konservatoriai žadėjo spręsti perpildytų klasių problemą.
Buvęs mokytojas, humanitarinių mokslų daktaras Ruslanas Baranovas akcentuoja reformos vykdytojų reikalavimų neteisingumą.
„Neteisinga, kad ugdymo sąlygas ir mokyklos padėtį lemia tai, ko pati mokykla negali pakeisti ar paveikti – skaičiai, kiekybiniai rodikliai. „Tūkstantmečio mokyklų programa“ tik didins netolygumą ir nelygybę tarp švietimo įstaigų, mokinių ir vietovių. Man labiausiai pikta, kad čia prisidengiama nelygybės mažinimu siekiant priešingų tikslų: mažinti gimnazijų skaičių. Rezultatai bus panašūs kaip liūdnai išgarsėjusios „krepšelių reformos“. O kai gimnazijos turės užsidaryti, šios Vyriausybės jau nebus. Mokyklose, kurioms nuolat grasinama uždarymu, niekas nenori dirbti“, – įspėja R. Baranovas.