R. Baranovas. Švietimo situacija Vilniaus rajone

R. Baranovas. Švietimo situacija Vilniaus rajone

Pavargusiems nuo karo ir koronos, pradėkime knebinėti švietimo situaciją Vilniaus rajone.
Skaitant 2020 merės ataskaitą į akis krenta tai, kad švietimas yra pirma ir pati ilgiausia dalis. Kaip rašo ji pati, tai pagrindinis savivaldybės prioritetas ir švietimui tenka beveik pusė visų savivaldybės biudžeto lėšų. Ataskaitoje daug rašoma apie modernizuotas ir renovuotas mokyklas ir darželius, išlaikytą tinklą, kiek vaikų buvo pavėžėta, kiek vaikų gauna nemokamus pietus, kiek buvo nupirkta kompiuterių ir išmaniųjų lentų ir t.t. Atrodo, kad infrastruktūros požiūriu buvo tikrai gerai padirbėta.
Bet skaitant visa tai, pradedi galvoti, kada čia jau prieisim prie vaikų pasiekimų, t.y. egzaminų rezultatų. Prie to prieiname gale ir didelė dalis skirta tam, kad išvardinti kiek vaikų kokį egzaminą laikė. Realių pasiekimų rodiklių yra tik du: rajono vaikai išlaikė lietuvių egzaminą kiek geriau nei šalies vidurkis (ant 0,96%) ir 61 vaikas gavo šimtuką. Kokie laikiusių egzaminus įvertinimų vidurkiai nerašoma, tuo labiau tai nelyginama su šalies vidurkiais. Čia jau verta suklusti, nes jei būtų labai gerai, tai merė tikrai nepamirštų to parašyti. Lietuvoje nėra labai lengva rasti sustruktūruotą informaciją apie švietimą, o tokie pjūviai kaip savivaldybės, skirtingi egzaminai, čia jau reikia gerokai paieškoti arba pačiam pasidaryti (ką ir prižadu padaryti, kai rankos prieis). Bet ataskaitoje yra vienas rodiklis, kurį galima palyginti. Į universitetus įstojo 28 procentai mokyklą baigusių, o į kolegijas įstojo 27 procentai. Žiūrim Lietuvos vidurkius, LRT rašo: „Brandos atestatus gavo 21,5 tūkst. abiturientų, t.y. 1,6 tūkst. mažiau, nei prieš metus. Daugiau kaip du trečdaliai jų toliau studijavo universitetuose (36 proc.), kolegijose (21,3 proc.) bei profesinio mokymo įstaigose (10,1 proc.)“.
Taigi Lietuvos vidurkis įstojančių į universitetą yra 36 proc., o Vilniaus rajono 28 proc. Dabar atkreipkit dėmesį, kad Topinėse rajono mokyklose procentas žiauriai aukštesnis: Pagirių gimnazija – 53%, Nemenčinės Gedimino gimnazija – 48%, Rudaminos Ryto gimnazija – 45%. Jei iš bendro vidurkio išimtume šias tris gimnazijas, likusiose 21 (!!!) gimnazijoje skaičiai būtų dar liūdnesni.
Hipotezė, kad Vilniaus rajone yra žiauri švietimo nelygybė, o ironiškiausia, kad būtent LLRA stipriausiose teritorijose (t.y. toliau nuo Vilniaus) ji greičiausiai ryškiausia.
Bet ją patikrinsim vėliau ir jei nėra taip, tos mokyklos gerokai sumažina savo mokinių šansus gyvenime – atsiprašysiu kaip Tata.

Close