Nuomonės Archives - Page 12 of 15 - LSDP Vilniaus rajono skyrius

Valstybės galimybės yra trupinamos į gabalėlius

2018-ieji ir prasidėjo, ir baigėsi didžiulių visuomenės grupių protestais. Tačiau tai – tik didelių pokyčių pradžia. Pokyčių, kuriuos aštrina plėšomi valdžios ir visuomenės pasitikėjimo saitai. „Įtampa atsirado ne vien dėl pinigų, o dėl to, kad nepadaugėjo, netgi sumažėjo pagarbos ir atjautos žmonėms“, – sako Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas, apibendrindamas svarbiausius metų įvykius Lietuvoje ir partijoje. Susitarė ir apgavo - Sausį į gatves išėjo medikai, kovą – protestas „Mes kaltinam“, o gruodį tūkstančiai viešojo sektoriaus darbuotojų reikalavo pagarbos ir didesnių algų. 2018-uosius tarsi įrėmina garsiai reiškiamas žmonių nepasitenkinimas ir pyktis? - Tai rodo gilias ir įsisenėjusias problemas, kurios ilgą laiką buvo nesprendžiamos. Ir jos tiesiog sprogo, pūlinys atsivėrė. Atsirado pilietiniai judėjimai, kurie ...

Rasa Budbergytė. Europiniai pinigai baigiasi: kas toliau?

Prognozuojama, kad po 2020 metų ketvirtadaliu gali sumažėti Lietuvai skiriamos Europos Sąjungos regioninės plėtros ir sanglaudos politikos lėšų. Šios lėšos yra tiesiogiai susijusios su naujų darbo vietų kūrimu ir regioninės atskirties mažinimu. Mūsų šaliai toks staigus europinės paramos sumažėjimas būtų smūgis – šiuo metu sanglaudos politikos lėšos sudaro apie 70 proc. visų Lietuvos viešųjų investicijų. Tokie Europos Komisijos užmojai mažinti valstybei narei skiriamas ES lėšas yra inspiruoti Brexit ir to, kad Lietuva pagal BVP santykį vienam gyventojui jau viršija 75 proc. ES vidurkio. Pastarasis dalykas reiškia, kad Lietuva bus priskiriama pereinamiesiems regionams, tokiems kaip Suomija, Prancūzija ir kitos išsivysčiusios šalys. Vis dėlto finansavimas Lietuvai ateityje priklausys ir nuo mūsų pastangų įtikinti Briuselio biurokratus tuo, kad šalyje turime du skirti ...

Robert Duchnevič. Mano priešai

Politikoje taip jau yra, kad norint save pozicionuoti ir pasiekti pergalių, turi turėti priešą. Nuolat su kažkuo kovoti, diskutuoti ir įrodyti, kad turi geresnį sprendimą. Tai normalus demokratinis procesas, kurio metu visuomenė pasirenka geriausią variantą. Deja, ne visi tinkamai pasirenka patį priešą. Priešas skirtingose politinėse erdvėse gali būti labai įvairus. Mano gimtąjį Vilniaus rajoną ilgus metus valdo Lenkų Rinkimų Akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS). Jai vis aktyviau bando oponuoti kitos politinės partijos. Kai kurios dėl to net jungiasi į koalicinius blokus. Čia kiekviena politinė jėga taip pat turi priešą. Tik koks gi jis? Kalbėdamas apie LLRA-KŠS, manau, kad ši partija, o konkrečiai jos vedliai, bendrai pasirinko netinkamą priešą. Šis priešas, kai reikia balsų, pasireiškia ir LLRA-KŠS valdomose savivaldybėse. Prisiminkime prieš r ...

Gintautas Paluckas. Kairioji alternatyva Lietuvai

Socialdemokratai jau kuris laikas svarsto programinį dokumentą – Socialdemokratinę viziją Lietuvai. Regėdami Lietuvą, kokioje mes norime gyventi, išskiriame svarbiausias kryptis, kuriomis grįsime savo politiką artimiausiu laikotarpiu – iki 2024 metų. Nesvarbu, būsime opozicijoje ar ne. Vizijoje siūlome alternatyvą politikai, kurioje nebeliko idėjų. Alternatyvą politikai, kurioje – tik skaičiai. Politikai, kurios akcentas – vien bendrasis vidaus produktas (BVP). Susitelkti vien į BVP augimą ir toliau nekreipti dėmesio, kaip jis paskirstomas – nebegalime: Lietuvai tai kainuoja per daug. Nes BVP augimas savaime dar nieko neparodo. Antai Lietuvos BVP – 78 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio, tuo metu atlyginimai – 48 proc. ES vidurkio. Ne BVP, o gyventojų išsilavinimas, sveikata ir visuomenės pasitikėjimas vieni kitais yra tikrieji mūsų šalies pažangos rodikliai. Ek ...

Robert Duchnevič. Kaip iš duobės ištraukti Vilniaus rajoną?

Vilniaus rajono savivaldybė vis dar Valdemaro Tomaševskio partijos rankose. Gyventojai ne pirmus metus sako, kad nori pokyčių, bet Lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) laimi ir laimi rinkimus. Dėl to iš dalies kaltas kitų partijų požiūris, ypač jų vadovybių. Ne išimtis buvome ir mes – socialdemokratai. Tačiau pastaruoju metu matome, kad LSDP skiria dėmesį visiems Lietuvos regionams, taip pat ir Vilniaus rajonui. Mes keičiamės, keičiasi ir požiūris. Laimėti rinkimus Vilniaus rajone sudėtinga, bet įmanoma. LLRA-KŠS valdo visą savivaldybės administracinį aparatą. Daugelis gyventojų, jų artimieji su savivaldybe susieti darbais, tai leidžia V. Tomaševskio partijai šiems asmenims daryti spaudimą. LLRA-KŠS, saugodama savo turimas pozicijas, veikia atsargiai, riboja konkurenciją ir gan konservatyviai žiūri į naujoves. Kitų partijų vadovybės tai j ...

Robert Duchnevič. Policijos tylėjimas: kaip generalinis komisaras užčiaupia pareigūnus

Robert Duchnevič. Policijos tylėjimas: kaip generalinis komisaras užčiaupia pareigūnus Policijos generalinis komisaras Linas Pernavas patvirtino Etikos kodeksą, kuriuo uždraudė kritikuoti save ir policijos viršūnėlės. Taigi, pasinaudoti konstitucine teisė kiekvienam turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti policijoje nuo šiol – sunkiau. Policijos departamentą galima pagirti už puikius viešuosius ryšius: žiniasklaidoje savo sportinius pasiekimus demonstruojantis generalinis komisaras, modernūs automobiliai, policijos pareigūnų asmenukių pilnas facebook socialinis tinklas. Tą mato tūkstančiai gyventojų. Tačiau Lietuvos policijos bendruomenėje ne viskas taip gerai, kaip atrodo. Didelė dalis pareigūnų skundžiasi dėl neigiamų policijos reformos pasekmių, o tarp profsąjungų ir policijos vadovybės jau ilgą laiką nėra konstruktyvaus dialogo. Maža to, rug ...

Lukas Vaigauskas. Kairiųjų padėtis Europoje: už ką rinkėjai baudžia partijas?

XX a. kairiosios idėjos klestėjo visame Vakarų pasaulyje: Jungtinėje Karalystėje „gerovės valstybė“ buvo sukurta 1906–1914 m., minimalus mėnesinis atlyginimas įtvirtintas 1909 m. Vokietijoje pensinė sistema, draudimas nuo nelaimingų atsitikimų buvo pristatyti dar XIX a. pabaigoje, o Prancūzijoje dabartinės socialinės apsaugos pagrindus padėjo Nacionalinė pasipriešinimo taryba Antrojo pasaulinio karo metu, nacių okupacijos įkarštyje. Tačiau dabar, XXI a., kairiosios partijos visoje Europoje susiduria su dideliais sunkumais ir yra nustelbiamos dešiniųjų. Kas atsitiko? Politinės kairės vertybės įpareigoja didžiausią dėmesį skirti tam, ko žmogui reikia labiausiai: silpnesniųjų apsauga, lygybė, adekvatūs mokesčiai pagal galimybes mokėti juos ir lygios galimybės. Po Didžiosios depresijos (1929–1933 m.) būtent keinsizmas buvo pasirinktas kaip gelbėtojas nuo per didelio ri ...