L. Jonauskas kreipėsi į Aplinkos ministeriją bei STT dėl galimo atliekų tvarkymo pažeidimo

L. Jonauskas kreipėsi į Aplinkos ministeriją bei STT dėl galimo atliekų tvarkymo pažeidimo

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime narys Linas Jonauskas kreipėsi į aplinkos ministrą Simoną Gentvilą ir Specialiosios tyrimų tarnybos direktorių Žydrūną Bartkų, kad būtų apgintas visuomenės interesas ir  pradėtas tyrimas dėl įmonės, kuri Vilkaviškio rajone užteršė nuomojamą žemės sklypą statybinėmis atliekomis, neįvykdyto privalomojo nurodymo sutvarkyti žemės sklypą, pašalinant iš jo atliekas bei galimai aplaidaus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno darbo, patvirtinant sklypo sutvarkymo faktą. Pasak Seimo nario Lino Jonausko, nors  aplinkosaugininkai yra nustatę, kad laukuose iš viso užkasta beveik 8 tūkst. tonų statybinių atliekų, įmonės žala aplinkai įvertinta 33 mln. eurų, ji buvo įpareigota sutvarkyti nuomotą sklypą, tačiau gyventojai iki šiol negali dirbti sau priklausančios žemės dėl taršos statybinėmis atliekomis. „Šokiruoj ...

Liutauras Gudžinskas. Kas ne taip su Lietuvos užsienio politika: trys dilemos

Liutauras Gudžinskas. Kas ne taip su Lietuvos užsienio politika: trys dilemos

Šiuo metu viena po kitos kylančios Lietuvos užsienio politikos įtampos – tai ne tik išorės spaudimo, bet ir mūsų pačių neatliktų darbų ir klaidingos laikysenos padiktuotas rezultatas. Problemos brendo ilgai. Jų užuomazgos – dar 2004 m. Tais metais Lietuvai tapus Europos Sąjungos (ES) ir NATO dalimi, pavyko pasiekti pagrindinius ligtolinės užsienio politikos ir apskritai valstybės įtvirtinimo tarptautiniu lygiu tikslus. Kai padarai tai, ką esi užsibrėžęs, neišvengiamai kyla klausimas, o kas toliau? Dar didesnis galvosūkis, kai pasikeitusios sąlygos reikalauja naujų žinių ir darbo įgūdžių. Šie iššūkiai būdingi ir Lietuvos užsienio politikai. Į juos bandyta atsakyti, bet nesėkmingai. Ir pastarojo meto bėdos yra nulemtos ankstesnių pasirinkimų. Pirma rimta šalies užsienio politikos tapatybės dilema, iškilusi po 2004-ųjų, ką daryti su šalies atstovavimu ES, ir kas ...

Eugenijus Sabutis. Tai nėra galimybių ar atlyginimų biudžetas

Eugenijus Sabutis. Tai nėra galimybių ar atlyginimų biudžetas

Seime pirmąją svarstymo stadiją pasiekė svarbiausias šių metų įstatymo projektas – 2022 m. valstybės biudžetas. Parlamentarams išreiškus pritarimą, projektas buvo grąžintas tobulinti Vyriausybei, kuri vertins ir parlamento komitetų pateiktus siūlymus bei pastabas. Patobulintas projektas tolimesniam svarstymui į Seimą sugrįš jau gruodžio mėnesį. Nors finansų ministrė Gintarė Skaistė ateinančių metų biudžetą suskubo skambiai pavadinti galimybių biudžetu, o Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas jį vadina atlyginimų ir pensijų biudžetu, realybėje projektas tokių apibūdinimų nepateisina. Galimybių arba atlyginimų ir pensijų biudžetu jis gali būti vadinamas tik valdančiųjų kabinetuose ir jį parengusios Vyriausybės koridoriuose. Pristatydama kitų metų biudžeto projektą, finansų ministrė labiausiai akcentavo minimalios mėnesinės alg ...

Socialdemokratai Vyriausybę ragina atsitraukti: siūlomas taršos mokestis neteisingas, tik pykdys žmones

Socialdemokratai Vyriausybę ragina atsitraukti: siūlomas taršos mokestis neteisingas, tik pykdys žmones

Vyriausybei trečiadienį svarstant Aplinkos ministerijos naujai parengtus mokestinius pakeitimus dėl vadinamojo automobilių taršos mokesčio, opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) ragina tokio sumanymo atsisakyti. Pasak socialdemokratų, siūlomas mokestis bėdų dėl didėjančios oro taršos neišspręs ir labiausiai per kišenę smogs ne didžiausiems teršėjams, o žmonėms, kurie turi senesnius automobilius. LSDP lyderė Vilija Blinkevičiūtė pabrėžia, kad tokie ir panašūs valdančiųjų sumanymai valstybėje gali padidinti neteisingumo jausmą. „Juk senesnius, o tuo pačiu taršius automobilius, naudoja labiau nuo Vilniaus nutolusiuose rajonuose įsikūrę gyventojai, kurie gauna mažesnes ir vidutinės pajamas. Ekspertai, kritikuojantys Vyriausybės užmojus, teisūs: dėl savo finansinės padėties daugelis žmonių neišgali įsigyti naujesnio automobilio, todėl šį naują mokestį labi ...

LSDP Vilniaus rajono skyriaus visuotinis susirinkimas

LSDP Vilniaus rajono skyriaus visuotinis susirinkimas

Lapkričio 18 d. turėjome LSDP Vilniaus rajono skyriaus visuotinį susirinkimą ✅, kurio metu aptarėme svarbias politines aktualijas kartu su LSDP pirmininke, Europos Parlamento nare Vilija Blinkevičiūte. Skyriaus pirmininkas Robert Duchnenič pristatė skyriaus veiklos ataskaitą.  Taip pat, buvo aptartas klausimas dėl LSDP Vilniaus rajono skyriaus pirmininko pavaduotojo patvirtinimo, 2021 m. vasario 17 d. nutarimo „Dėl LSDP Vilniaus rajono skyriaus pirmininko pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo ir 2021 m. vasario 17 d. nutarimo „Dėl LSDP Vilniaus rajono skyriaus tarybos patvirtinimo“ pakeitimo. Deja, dėl smarkiai išaugusio užimtumo, skyriaus pirmininko pavaduotojas Audrius Pučas, neturi galimybės eiti pavaduotojo pareigas. Todėl, bendru sutarimu Ruslanas Baranovas buvo patvirtintas LSDP Vilniaus rajono skyriaus pirmininko pavaduotoju, o LSDP Vilniaus rajono sky ...

Seime kelią skinasi socialdemokratų pasiūlymas dėl darbo ginčų išlaidų kompensavimo

Seime kelią skinasi socialdemokratų pasiūlymas dėl darbo ginčų išlaidų kompensavimo

73 balsais „už“ Seime po pateikimo pritarta socialdemokratų pasiūlymui kompensuoti darbo ginčų išlaidas darbuotojams. Prie šio pasiūlymo dabar dirbs Seimo komitetai. „Šiuo metu darbuotojas gali prisiteisti tik teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, o Darbo ginčų komisijoje nagrinėjamos bylos visa savo finansine našta gula ant darbuotojo pečių“, – paaiškina pataisas parengusi Seimo narė socialdemokratė Rasa Budbergytė. Bus keičiamas Darbo kodekso 217 straipsnis. Suprasdami, kad advokato, ekspertizių ir kitokias ginčo išlaidas teks dengti iš savo kišenės, darbuotojai dažnai nusprendžia išvis neginti savo teisių. „Taip susitaikoma su neteisybe“, – įspėja R. Budbergytė. „Darbuotojas visada yra silpnesnioji šalis. Jei mūsų pasiūlymas virs kūnu, darbuotojai galės drąsiau ir ryžtingiau ginti savo teises ir interesus, o darbdaviai ims atsakingiau žiūrėti į darbuoto ...

Linas Jonauskas. Negalime tapti merdinčios kailių industrijos gelbėjimo ratu

Linas Jonauskas. Negalime tapti merdinčios kailių industrijos gelbėjimo ratu

Kartu su Seimo nariais iš įvairių frakcijų registruojame įstatymo pataisas, kurios padėtų tašką žiaurios, neetiškos ir atgyvenusios Lietuvos kailinių žvėrelių žudymo industrijos istorijoje. Gyvūnų žudymas dėl prabangos – nepateisinamas šiuolaikinėje visuomenėje, kurioje tekstilės technologijos leidžia sukurti daug šiltesnius ir be žalos gyvūnams pagamintus drabužius. Tokioje visuomenėje nėra vietos neetiškiems verslams, kurie šiandien ne tik tampa žiauraus elgesio su gyvūnais sinonimu, bet ir kelia grėsmę aplinkosaugai bei sveikatos apsaugai. Praeityje buvo ne vienas bandymas registruoti įstatymo pataisas, tačiau jos, dėl politinės valios stokos, liko gulėti stalčiuose. Tikiuosi, kad šios kadencijos Seimas įrodys, kad Lietuvoje pakantumas kailininkystei išblėso ir galime pagaliau pradėti vytis kitas pažangias valstybes, kuriose jau seniai šiai neetiškai ir žalin ...

Close